Auroch - Žalios Sienos (feat. Sin) Lyrics

Uh
Jurgių Jonas
Uh, uh

Pelkės, ežerai, laukai mano širdį
Mane išimt is kaimo tu gali
Iš manęs, net nebandyk
Erkės ir uodai neatbaido pasilikt
Man šilta čia visur, svarbu Lietuvos širdy
Migla pamiškėj, kažkas ko man reikia
Tyla rajone Ukmergės mane šiltai veikia
Ir jei kampo nepagauni, nešalai tu kaimo speige
Nesuprasi šito, atvirai, visai tau to nereikia, nes
Batai tau mano išmera per dideli
Ir kojos juda kaip tik išgali, prakaitas vis bėga
Istorija daug kam neaiški, jie mato keturias tik sienas
Draugų apsupty nesijaučiu aš vienas
Grynas oras išplėčia man venas
Kūnas atsibunda
Ir judu toliau į priekį, mano siekiai juda tarsi kulka
Auroch mane tėvai pavadino
Man nereikia grimo, likau tokiu kokiu pagamino

Nebereikia man keturių sienų
Dūstu nuo blogų tavo genų
Netrugdyk, nestabdyk mano meno
Sakau jau nuo seno, man jau užteko
Neprašysiu tavęs man padėti
Nedarysiu klaidos tuo tikėti
Leisk atsikvėpti, sėsk ir žiūrėki
Gali ir rėkti, kam man skubėti, kai
Draugai mano saulė, mėnulis
Medžiai nemaišo, nes ratai didžiuliai
Kvepia sakai, sula keičia sultis
Jaučiuos atsibudęs, nors dirbam kaip skruzdės
Draugai mano saulė, mėnulis
Medžiai nemaišo, nes ratai didžiuliai
Kvepia sakai, sula keičia sultis
Jaučiuos atsibudęs, nors dirbam kaip skruzdės

Kasdiena sunkiai dirbam
Vakarais stipriai švenčiam
Ir kad ir kiek uždirbam
Visad daugiau išleidžiam
Ankstyvas šaltas rytas, rasa dar nenukritus
Jaučiuos iš naujo gyvas, ranka prie darbo linkus
Ji tepalų nebijo, nejautus ji kašmyro
Badyta šiurkščio lino, mane tai atgaivina
Cigaretė dega, kol variklis šyla
Kuzove benzinas, žvėris šitas niekad nenutyla
Gale draugai keli, langai niaukti, jie paslepti
Ir kai asfatu riedu, aukštai sėdim
Viskas ką mes sakom su mintim, abėjonių nepaliekam
Neįkalinti mes tarp keturių sienų
Grynas oras išplėčia man venas
Kūnas atsibunda
Neveikia joks alergenas
Kyla vėl pagunda
Išsipasakot ant scenos, be nekelti scenos
Rinkti gal arenas, bet kolkas aplink tik chrizantemos

Nebereikia man keturių sienų
Dūstu nuo blogų tavo genų
Netrugdyk, nestabdyk mano meno
Sakau jau nuo seno, man jau užteko
Neprašysiu tavęs man padėti
Nedarysiu klaidos tuo tikėti
Leisk atsikvėpti, sėsk ir žiūrėki
Gali ir rėkti, kam man skubėti, kai
Draugai mano saulė, mėnulis
Medžiai nemaišo, nes ratai didžiuliai
Kvepia sakai, sula keičia sultis
Jaučiuos atsibudęs, nors dirbam kaip skruzdės
Draugai mano saulė, mėnulis
Medžiai nemaišo, nes ratai didžiuliai
Kvepia sakai, sula keičia sultis
Jaučiuos atsibudęs, nors dirbam kaip skruzdės