Letra de 997 de Obtest

Ragaudami kraujo raudonus lasus
Is naujo atgyja ginklai
Pabunda, prisikelia karo vadai
Uzstaugia isalke vilkai...

Vytie! pusk ragan!
Kviesk visus vyrus karan!
Pusk! Pusk stipriau!
Ibaugink atejunus!

Ridenas makaules lenku,vokieciu
Ir mums svetimuju dievu
Klupojo pries prusa sunu pranasai
Drebejo nuo juju sunu

Dink! Ten is kur atejai! Dink!
Mirk! Atsibastes sunie! Mirk!
Galask ginklus astriai!
Karda kelk aukstai!
Kraujo negailek!

Tiek amziu gyvavus didinga tauta
Valdyta valdovu garsiu
Isnyko prilietus kryziuota ranka
Bet vis dar rusena liepsna mumyse
Kas pardave mus, kas gi pardave mus?

Po tukstancio metu kovu kruvinu
Atminus savuosius vardus
Barzdoti valdovai sugris is dausu
Atkersyt uz savo sunus

Po tukstancio metu...po tukstancio metu kovu...

Bukit pagarbinti kariai,
Kovoje tiek ilgai,
Iseje milzinai...
Jei suklupo karzygiai
Pasidave vadai,
Buk tas, kuris nesuklupo!
Po tukstancio metu kovu